Pramonės skaitmeninimas vadinamas sidabrine kulka pasaulio ekonomikoms. Pasak JAV politiko ir ekonomisto Roberto Reicho, praktiškai kiekvienas ekonominio augimo ir klestėjimo laikotarpis yra susijęs su pramonės plėtra ir inovacijomis. Pramonė yra ekonomikos kraujagyslė, kurios pulsavimas gali nulemti šalies gerovę ir konkurencingumą pasaulinėje arenoje.
Pramonei skaitmeninimas suteikia galimybę padidinti našumą, sumažinti atliekų kiekį ir pasiūlyti modernių sprendimų naujose rinkose. Tikimasi, kad iki 2025 m. vien dirbtinio intelekto rinka pasieks 4,5 trilijono JAV dolerių, o daiktų interneto rinka iki 2025 m. – 15 trilijonų JAV dolerių. „Ericsson“ 5G išmanusis fabrikas JAV akivaizdžiai pademonstravo, kokios galimybės atsiveria: pasitelkus sujungtas eksponentines technologijas, tokias kaip dirbtinis intelektas ir daiktų internetas, čia buvo pasiekta 120 proc. geresnė vieno darbuotojo gamybos apimtis. Integruotos aplinkosaugos sistemos 24 proc. sumažino energijos suvartojimą ir 75 proc. – vandens suvartojimą. Įsivaizduokite, ką galime pasiekti, jei eksponentines technologijas taikysime visuose sektoriuose.
Europos Sąjunga (ES27) yra parengusi gausybę ambicingų strategijų, planų bei teisės aktų, siekiant išlikti pasaulinės ekonomikos galia, su didele, inovatyvia bei konkurencinga pramonine baze. ES27 lygiu suvokiama, kad be skaitmeninės transformacijos šių tikslų pasiekti neįmanoma.
O kokia situacija Lietuvoje?
Siekdami įvertinti Lietuvos bei ES27 gamybos įmonių skaitmeninės transformacijos apimtis, o taip pat suformuoti aiškų matymą apie mūsų gamybos įmonių konkurencingumą tarptautinėse rinkose, Lietuvos inovacijų centras jau antrus metus iš eilės sudarė Pramonės skaitmeninimo indeksą (PSI). Nenumaldomai artėjant jau ir trečiojo indekso leidimo paskelbimui, trumpai apžvelkime praėjusių metų statistiką.
Kaip ir 2022 m., pagal PSI Lietuva 2023 m. užima 14 vietą tarp 27 ES valstybių. Lietuvos pramonės skaitmeninės transformacijos apimtys yra mažesnės už Bendrijos vidurkį Technologijų naudojimo srityje, Lietuva prasčiausius rezultatus demonstruoja pagal 3D spausdintuvų bei robotikos technologijų panaudojimo sritis (22 ir 21 pozicijos). Ypač žema Lietuvos pozicija yra dalinai nulemta fakto, kad šalyje tik 3,4 % įmonių naudoja nuosavus 3D spausdintuvus (ES27 7,4 %). Pagal industrinių robotų panaudojimą įmonėse užimame tik 18 vietą – juos taiko 13,3 % įmonių, o ES27 – 16,3 %
Lietuva, palyginti su kitomis šalimis, pirmauja tokiose srityse kaip debesų kompiuterija, dirbtinis intelektas ir elektroninė prekyba. 5-tą poziciją Lietuva užima pagal tai, kokia dalis įmonių naudoja bent vieną dirbtinio intelekto sistemą. Tokių įmonių yra 7,2 % ( ES27 – 5,7 %). Kone trečdalis Lietuvos gamybos įmonių yra turėjusios elektroninės komercijos pardavimų ir tai yra 5-as rezultatas Bendrijoje.
Analizuojant pramonės skaitmeninimą įgalinančią ekosistemą, Lietuva prasčiausius rezultatus demonstruoja dviejose srityse: įgūdžių kategorijoje 2023 m. nukritome į 20 vietą, nes tik 11,2 % apdirbamosios pramonės įmonių savo darbuotojams rengė mokymus, skirtus ugdyti jų IRT įgūdžius (ES27 – 21,5 %). Lietuva vis dar demonstruoja ganėtinai prastus rezultatus investavimo srityje. Pagal įmonių investicijas į mašinas ir įrenginius ir toliau užimame 23 vietą – vienai įmonei tenkančios investicijos siekia vos 26,4 tūkst. eurų, kai ES27 šis rodiklis yra 99 tūkst eurų.
Pasaulinės pramonės skaitmeninimo tendencijos
Plataus masto ekonominiai, geopolitiniai, socialiniai ir technologiniai pokyčiai formuoja tolimesnes apdirbamosios pramonės plėtros tendencijas bei paskatas įgyvendinti skaitmeninę transformaciją. Po pandemijos, tiekimo grandinių sutrikimų, ekonominės veiklos sulėtėjimo, svyruojančios paklausos, efektyvumas ir kaštų taupymas jau nėra vienintelė ir pagrindinė priežastis, dėl kurios įmonės siekia įgyvendinti skaitmeninės transformacijos projektus. Įmonių konkurencingumo išlaikymas, atsparumas bei lankstumas, prisitaikant prie greitai kintančių rinkos veiksnių, įgauna iki šiol nematytą svarbą.
Skaitmeninių technologijų sprendimai gali pasitarnauti sprendžiant tokius iššūkius kaip darbo jėgos trūkumas, augantis nuotolinio, hibridinio ir lankstaus darbo poreikis. Galiausiai, pastaruoju metu dideliais tempais keičiasi ir klientų poreikiai. Pagreitį įgaunanti žaliosios bei žiedinės ekonomikos plėtra verčia apdirbamosios gamybos įmones ieškoti naujų galimybių, tokių kaip skaitmeninių technologijų pagalba įgyvendinti tvarumo iniciatyvas.
Investicijos į skaitmeninimą
Pramonė, didžiausias Lietuvos ekonomikos sektorius, yra stipriai integravęsis į globalias vertės kūrimo grandines ir yra priklausomas nuo pokyčių tarptautinėje aplinkoje. Nacionaliniu lygiu sektorius taip pat susiduria ir su ilgalaikiais sisteminiais iššūkiais, tokiais kaip žemas produktyvumo lygis ar žemos pridėtinės vertės produkcijos gamyba. Visų šių faktorių visuma lemia būtinybę pramonės įmonėms neatsilikti nuo besivystančių skaitmeninės transformacijos tendencijų ir strategiškai į jas reaguoti.
Siekiant išsiaiškinti įmonių lūkesčius skaitmeninimo srityje, Lietuvos inovacijų centras praėjusiais metais įgyvendino Lietuvos apdirbamosios pramonės įmonių apklausą. Apklausos duomenimis, 56 % įmonių planuoja 2023 m. didinti savo investicijas į skaitmeninimą, 37 % investicijas išlaikys tokias, kokios buvo 2022 m., ir tik 7 % planuoja investicijas mažinti.
Gamybos modernizavimas 2023 m. yra pagrindinė įmonių investavimo kryptis. Net 65 % pramonės įmonių teigia, kad įgyvendindamos skaitmeninimo iniciatyvas jos siekia gamyboje naudojamų metodų, technologijų ir sistemų atnaujinimo bei tobulinimo. Apie trečdalis įmonių skaitmeninimo iniciatyvas sieja su nusidėvėjusių įrenginių ar įrangos keitimu, 40 % – su gamybinio pajėgumo didinimu, t.y. investicijomis, padėsiančiomis didinti įmonės pajėgumus, siekiant patenkinti augančią paklausą bei pritaikyti naujas gamybos linijas.
Apie 41 % apklausoje dalyvavusių įmonių planuoja didinti investicijas į debesų kompiuterijos sprendimus. Efektyvumo didinimas, automatizuojant gamybos procesus ir toliau išlieka dar vienu prioritetu. 36 % apklausos dalyvių pažymėjo, kad 2023 m. yra planuojama didinti investicijas į robotikos technologijas. Kibernetinis saugumas yra dar viena sritis, kuriai planuojama skirti nemažai dėmesio – 43 % didins šios srities investicijas.
Kad lūkesčiai taptų realybe
Tarptautinės „2022 L2L Digital Transformation Survey“ apklausos duomenimis, 24 % pasaulinių gamybos įmonių turėjo parengtas skaitmeninės transformacijos strategijas. Iš jų, 43 % nurodė, kad skaitmeninė verslo transformacija vyksta gana sklandžiai, o 6 % teigė, kad jų planai yra įgyvendinti pilna apimtimi. Visgi, net 42 % įmonių nurodė, kad savo planų jos nėra pradėjusios įgyvendinti, o 9 % teigė, kad jų skaitmeninė transformacija yra sustabdyta.
Lietuvos kontekste taip pat galima išskirti du papildomus veiksnius, kurie įmonių lūkesčiams neleidžia virsti realybe. Pirma, net 44 % apklausoje dalyvavusių pramonės verslų svarbiausiu faktoriumi, stipriai trukdančiu skaitmeninimo iniciatyvas, laiko nuosavų įmonės lėšų trūkumą. Didžioji dalis įmonių teigia, kad prieiga prie išorinio finansavimo šaltinių šiuo metu trukdo vykdyti skaitmeninimo iniciatyvas.
Dėl griežtėjusios ES pinigų politikos, Europos Investicijų Banko duomenimis, finansių apribojimų turinčių įmonių dalis Lietuvoje siekia apie 11 % – šis rezultatas yra penktas visoje ES27. Kalbama apie įmones, kurios: yra nepatenkintos gauto finansavimo dydžiu; siekė gauti išorinį finansavimą, bet jo negavo; nesiekė gauti išorinio finansavimo, nes manė, kad skolinimosi sąnaudos bus per didelės.
Nuosavo finansinio kapitalo ar privataus išorinio finansavimo trūkumą įmonės galėtų amortizuoti valstybės paramos priemonių pagalba. Visgi sunkumai gaunant valstybės dotacijas ar subsidijas skaitmeninės technologijoms diegti vis dar yra laikomi rimtu iššūkiu – 43 % įmonių mano, kad tai stipriai varžo jų skaitmeninimo iniciatyvas.
Antra, iššūkiai, susiję su žmogiškuoju kapitalu bei kompetencijomis ir toliau išlieka vienu iš svarbiausių trikdžių įmonėms įgyvendinti skaitmeninimo iniciatyvas. Didžioji dalis (45 %) teigia, kad jų skaitmeninę transformaciją trukdo kompetentingų darbuotojų trūkumas įmonės lygmenyje. Be to, dauguma verslo atstovų vis dar mano, kad technologijų diegimas reikalauja naujų kompetencijų, tačiau darbo rinka šiuo metu jų negali pasiūlyti.
Skaitmeninimo reikšmė ekonomikoms
Tarptautiniu lygiu yra sutariama, kad pramonės įmonės, pasižymėjusios aukštu skaitmeninimo lygiu, buvo kur kas labiau atsparios globalios ekonomikos sutrikimams, kilusiems dėl COVID-19 krizės bei karo Ukrainoje. Skaitmeninės pramonės įmonės pritaiko kur kas efektyvesnius veiklos modelius bei yra produktyvesnės, lyginant su mažiau skaitmenizuotomis įmonėmis.
Šis faktorius yra labai svarbus, atsižvelgiant į neapibrėžtą ekonominę padėtį, didėjančias geopolitines rizikas ar didelį nepastovumą energijos ir žaliavų rinkose – visa tai kuria didžiulį konkurencinį spaudimą gamybos įmonėms. Skaitmeninė transformacija, nors ir nėra panacėja, yra vienas iš geriausių vaistų šiems iššūkiams spręsti.
Sparčios technologinės pažangos eroje skaitmeninė transformacija turi tapti pagrindiniu strateginiu įmonių prioritetu suvokiant, kad tai yra ne tik naujos programinės įrangos, technologijų ir procesų, kurie yra efektyvesni, lyginant su tradicinėmis verslo praktikomis ir procesais, diegimas, bet ir visiškai naujas būdas perkelti verslą į ateitį, suteikiant įmonėms galimybę atsilaikyti prieš konkurenciją ir augti naujose srityse.
Povilas Bacevičius, Lietuvos inovacijų centro ekspertas
Paskutinį kartą redaguota 24 liepos 2024