Ar kultūrinė veikla ir aktyvesnis gyventojų įsitraukimas į bendruomenės gyvenimą gali prisidėti prie tvaresnės ateities kūrimo? Atsakymų į šį klausimą ieškos 2026 m. rugsėjį pradėtas Europos Sąjungos finansuojamas tarptautinis mokslinių tyrimų projektas „PULSE“, prie kurio įgyvendinimo prisideda ir Lietuvos inovacijų centras (LIC). Projekto metu bus tiriama, kaip sustiprinti gyventojų įsitraukimą į bendruomenės kultūrinę veiklą ir paskatinti efektyvų progresą link tvaresnės ateities.
Nors žalioji pertvarka dažniausiai siejama su technologinėmis inovacijomis, atsinaujinančiąja energetika ar aplinkosaugos politika, projekto tyrėjai sieks atkreipti dėmesį į ne mažiau svarbų aspektą – žmonių įsitraukimą ir jų vaidmenį įgyvendinant tvarumo pokyčius.
„Žalioji pertvarka apima kur kas daugiau nei technologijų plėtrą ar aplinkosaugos politiką. Tai socialinė ir kultūrinė transformacija, kuri skirtingiems žmonėms gali reikšti skirtingus dalykus. Todėl šiuos pokyčius nagrinėsime per kultūrinio dalyvavimo prizmę. Mums įdomu, kaip kultūra ir kūrybinės veiklos gali padėti žmonėms prisidėti prie tvarumo pokyčių“, – teigia Tamperės universiteto docentė ir projekto konsorciumo vadovė Eeva Puumala.
Kultūra šiame kontekste suprantama plačiai – ji gali apimti ir kasdienes bendruomenių veiklas miesto aplinkoje.
„Tvarumo transformacija negali įvykti, jei žmonės nesijaučia įtraukti arba jei pokyčiams trūksta visuomenės pritarimo“, – pabrėžia projekte dalyvaujantis Tamperės universiteto dėstytojas Antti Wallinas.
Menas ir kūrybiškumas – priemonės įtraukti bendruomenes
Vienas svarbiausių „PULSE“ projekto tikslų – praktiškai išbandyti, kaip menu ir kultūra grindžiami metodai gali paskatinti gyventojų dalyvavimą bendruomenių gyvenime.
Tam bus pasitelkti bandomieji tyrimai, kuriuos sudarys du etapai. Pirmiausia tyrėjai kartu su gyventojais sieks nustatyti vietas, patirtis ir kasdienes veiklas, susijusias su aplinkos pokyčiais bei tvaria ateitimi. Remiantis surinkta informacija, vėliau bus kuriamos meninės ir kultūrinės iniciatyvos, kuriose bendruomenių nariai galės apgalvoti patiriamus aplinkos pokyčius ir įsivaizduoti alternatyvius ateities scenarijus.
„Kas geriau nei menininkas galėtų įsivaizduoti, kaip atrodytų tvari ateitis? Bendruomeninis menas ir kultūra padeda mums suvokti žmonių vaidmenį, vykstant dideliems pokyčiams. Svarbu, kad nė vienas miesto rajonas ar visuomenės grupė nesijaustų palikta nuošalyje“, – sako A. Wallinas.
Praktiniai tyrimai vyks trijuose Europos miestų rajonuose, kurių gyventojai susiduria su skirtingais aplinkosaugos ir socialiniais iššūkiais:
- El Poble-seko rajone Barselonoje (Ispanija) bus nagrinėjami karščio, turizmo ir gentrifikacijos – miesto rajonų socialinės bei ekonominės struktūros kaitos – klausimai.
- Bridges rajone Geitshede (Jungtinė Karalystė) daugiausia dėmesio bus skiriama buvusių pramoninių teritorijų atgaivinimui ir su tuo susijusiai socialinei nelygybei.
- Nekala-Viinikka rajone Tamperėje (Suomija) bus tiriama miesto plėtra, vietos gamta ir bendruomenės kultūros pokyčiai.
Šie skirtingi rajonai leis geriau suprasti, kaip žalioji pertvarka veikia žmonių kasdienybę ir kokie sprendimai galėtų padėti užtikrinti, kad pokyčiai būtų naudingi kuo platesnei visuomenės daliai.
Tyrimai bus vykdomi kartu su gyventojais
Į projekto veiklas planuojama įtraukti įvairias visuomenės grupes – jaunimą, vyresnio amžiaus žmones ir socialinę atskirtį patiriančius gyventojus. Tyrėjai sieks numatyti tokius ateities scenarijus, kurie skatintų žaliąją pertvarką ir kartu išliktų teisingi bei socialiai tvarūs vietos gyventojų požiūriu.
„Stengsimės kuo geriau pažinti tiriamas bendruomenes, kad suprastume jų gyventojus iš jų pačių perspektyvos. Atliksime tyrimus kartu su žmonėmis ir dėl žmonių“, – teigia A. Wallinas.
Pasak E. Puumalos, svarbu sukurti aplinką, kurioje gyventojai galėtų atvirai dalytis savo patirtimis, o jų nuomonės būtų išgirstos.
„Tikiuosi, kad projektas sukurs erdvę nuoširdžiam įsiklausymui, kurioje būsime pasirengę išgirsti gyventojų istorijas. Nagrinėsime skirtingus požiūrius ir sieksime suprasti, kodėl žmonės tam tikrus dalykus patiria būtent taip. Įžvalgas apie bendruomeninių ryšių stiprinimą vėliau galėsime paversti praktiniais veiksmais“, – sako ji.
Projekto rezultatai padės formuoti tvaresnės ateities sprendimus
„PULSE“ projekto metu penkiose šalyse taip pat bus atliekama plataus masto apklausa. Ja bus siekiama išsiaiškinti, kokios kultūrinio dalyvavimo formos veiksmingiausiai skatina pilietinį aktyvumą ir stiprina bendruomenių tarpusavio ryšius.
Apklausų rezultatai leis palyginti vietos bendruomenėse atliktų tyrimų išvadas su platesnio masto Europos duomenimis ir įvertinti, kiek šios įžvalgos galėtų būti pritaikomos kitose gyvenvietėse.
Remdamiesi surinktais duomenimis, tyrėjai kartu su gyventojais ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis kurs alternatyvius ateities scenarijus. Jais bus siekiama parodyti, kaip skirtingi sprendimai gali prisidėti prie įtraukios, socialiai teisingos ir tvarios ateities.
„Šie scenarijai bus grindžiami bandomųjų tyrimų ir apklausų rezultatais. Taip pat atsižvelgsime į naujai ryškėjančias tendencijas bei galimus nenumatytus pokyčius“, – aiškina E. Puumala.
Projekto metu taip pat bus parengtos praktinės veiksmų gairės, kuriose bus numatyti konkretūs veiksmai, už jų įgyvendinimą atsakingos institucijos ir pažangos stebėsenos būdai. Šie rezultatai padės savivaldybėms, kultūros organizacijoms, bendruomenėms ir politikos formuotojams geriau atsižvelgti į gyventojų poreikius priimant su žaliąja pertvarka susijusius sprendimus.
Ateities kūrimas prasideda nuo dialogo
Projekto tyrėjai pabrėžia, kad kalbant apie ateities pokyčius svarbu nepamiršti ir bendruomenių istorijos bei skirtingų kartų patirčių.
„Kai kartu suburiami jauni ir vyresnio amžiaus žmonės, dažnai manoma, kad kils kartų konfliktas. Mes tokių prielaidų nedarome. Vietoj to siekiame suprasti gyventojų požiūrį“, – pabrėžia A. Wallinas.
Jam antrina ir E. Puumala, pabrėždama, kad skirtingų kartų dialogas gali padėti geriau suprasti tiek šiandienos iššūkius, tiek ateities galimybes.
„Norime suburti skirtingas kartas, kad jos kartu apmąstytų ateitį ir diskutuotų apie dabartį. Vyresni gyventojai gali turėti vertingų žinių apie vietos istoriją ir padėti suprasti, kodėl jų gyvenamoji aplinka susiformavo būtent tokia. Neturėtume kalbėti apie pokyčius taip, tarsi jie vyktų be istorinio konteksto. Verčiau turėtume skatinti dialogą apie ateitį“, – akcentuoja E. Puumala.
Apie projektą
Prie tarptautinio „PULSE“ projekto prisidedantis Lietuvos inovacijų centras (LIC) kartu su kitais partneriais dalyvaus ieškant būdų, kaip mokslinių tyrimų rezultatus ir bendruomenių patirtis paversti praktiškai pritaikomais sprendimais, prisidedančiais prie įtraukesnės ir tvaresnės Europos ateities kūrimo. Projektas vienija tarptautinį universitetų, mokslinių tyrimų institucijų ir kitų organizacijų konsorciumą.
Paskutinį kartą redaguota 12 spalio 2026