Visi žinome ne vieną pasakojimą ar stereotipą apie vyresnio amžiaus žmones ir technologijas. Pavyzdžiui, manoma, kad senoji karta bijo programinės įrangos atnaujinimų, nes su ja ir be atnaujinimų nemoka tinkamai elgtis. Pagal dažnai pasitaikantį ironišką naratyvą, senjorai sunkiai naudojasi nuotolinio valdymo pulteliu arba skambina anūkams, kad šie nustatytų laikrodį ant mikrobangų krosnelės. Nors visuomenė juokiasi arba metaforiškai varto akis, vyresnio amžiaus žmonių užimtumas darbo rinkoje kelia realių sunkumų būtent dėl vyraujančios nuomonės apie jų gebėjimus prisijaukinti technologijas.
Iššūkis egzistuoja
„Jie nesusipažins su šia technologija. Jiems bus sunku įgyti naujų įgūdžių. Jiems nepavyks užmegzti gerų santykių su skirtingų kartų kolegomis” –būtent tokiomis klaidingomis nuostatomis remiasi vadovai visame pasaulyje, kai kalba apie 45-60 metų amžiaus kandidatus į darbą, rodo „McKinsey“ įkurtos organizacijos „Generation“ atliktas tyrimas. Tas pats tyrimas atskleidė, kad vadovai vyresnio amžiaus darbuotojų darbo rezultatus vertina taip pat gerai arba net geriau nei dešimtmečiu jaunesnių kolegų!
Greta puikiai vertinamų rezultatų, vyresnio amžiaus darbuotojai turi ir daugiau privalumų ir gali būti neįkainojamas organizacijos turtas. Jie paprastai ilgiau lieka darbe ir pasiima mažiau laisvų dienų nei darbuotojai, turintys mažų vaikų. Vyresnio amžiaus žmonių įtraukimas į darbo rinką suteikia požiūrių ir perspektyvų įvairovę: jie turi ilgametę patirtį ir įgūdžių, taip pat yra užmezgę ryšius verslo ir kitose bendruomenėse. Tačiau technologijų iššūkis, deja, taip pat egzistuoja – JAV Nacionalinis ekonominių tyrimų biuras atliko 50 000 įmonių ir 11,6 mln. darbuotojų tyrimą ir nustatė, kad kuo greičiau įmonė diegia naujas technologijas, tuo greičiau praranda vyresnio amžiaus darbuotojus.
Užuot gilinę žinias – išeina į pensiją
Europoje tyrėjai apskaičiavo, kad tikimybė, jog vyresnio amžiaus (50-69 metų) darbuotojai išeis į pensiją dėl to, kad jiems stinga žinių, kaip naudotis kompiuterinėmis programomis, kasmet didėja. Tai didina šios amžiaus grupės išėjimo į pensiją rodiklį nuo maždaug 8 % iki daugiau kaip 9 % per metus.Lietuvoje dirba kompiuteriu ir turi tam reikalingus pagrindus daugiau nei pusė vyresnių nei 50 metų amžiaus žmonių, tuo tarpu 65-71 m. grupėje šis skaičius jau nukrenta iki 29,1 %. Didesnioji dalis pastarosios grupės žmonių mano, kad jie neturi potencialo gilinti ir tobulinti savo IT įgūdžius.
Yra tik vienas būdas veiksmingai spręsti senėjančios visuomenės IT žinių trūkumo iššūkius – skatinti juos nuolat atnaujinti savo kompetencijas. Taip pat svarbu ir keisti visuomenės požiūrį į sidabrinės ekonomikos atstovų galimybes ir jų turimą potencialą, nes jeigu žmogus veiklus, tai niekam neturi rūpėti jo amžius.
Demografinė piramidė apsivertė
Dėl ženkliai pagerėjusių gyvenimo sąlygų, sveikesnės mitybos ir kaip niekada geros sveikatos apsaugos sistemos vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė per dvi kartas pailgėjo maždaug 30 % . Pirmą kartą istorijoje demografinė piramidė apsivertė: vyresnių nei 65 metų žmonių yra daugiau nei jaunesnių nei 20. Atrodo, kad kol kas nesugebame suvokti ir iki galo suprasti šių pokyčių pasekmių.
Mūsų visuomenėje senjorai dažniausiai suvokiami kaip žmonės, kuriais reikia rūpintis ir kurie reikalauja vis didesnių viešųjų išlaidų. Retai susimąstome, kad ši visuomenės grupė atveria ir labai daug galimybių ekonomikai. Senjorai yra intensyviausiai augantis visuomenės segmentas, turintis didžiausią potencialą išlaidauti ir prisidėti prie ekonominio gerbūvio: jau dabar vyresnio amžiaus žmonių kasmetinės išlaidos ES sudaro 3,7 trln. eurų ir ši vartojimo rinka kasmet auga mažiausiai 5 %. Prognozuojama, kad 2040 m. ji sieks jau 5,7 trln. eurų.
Milžiniškas sidabrinis potencialas
Šiuo metu vienas iš keturių europiečių yra vyresnis nei šešiasdešimties metų amžiaus. Per ateinančius keturis dešimtmečius šis rodiklis smarkiai augs ir tikėtina, jog iki 2060-ųjų jau vienas iš trijų Europos gyventojų bus vyresnis nei 65 metų amžiaus. Tai didelė ekonominė jėga, apibūdinama sidabrinės ekonomikos terminu. Sutariama, jog sidabrinė ekonomika apibrėžia ekonomines veiklas, produktus ir paslaugas, kurie yra sukurti vyresnei nei penkiasdešimties metų amžiaus visuomenės grupei.
Tikėtina, jog Europos Sąjungoje per ateinantį dešimtmetį sidabrinės visuomenės dalis pasieks net 222 milijonus žmonių arba kone 43% populiacijos. Nors šios visuomenės dalies augimas milžiniškas, sidabrinė ekonomika vis dar patiria gausybę iššūkių. Neišvengiama, jog ateityje šis ekonominis potencialas atsiskleis. Skaičiai kalba patys už save: daugelyje senųjų Europos valstybių senjorai turi daugiau kaip 45 % perkamosios galios, vyresni nei 60 metų žmonės valdo apie 60 proc. privataus turto.
Kas galės parduoti sidabriniam klientui?
Vyresnio amžiaus žmonės – pagrindiniai sveikatos paslaugų vartotojai. Daugiausia lėšų (įskaitant asmeninės ir valstybės skiriamas) sidabrinės visuomenės vartotojai koncentruoja būtent į sveikatos apsaugos sektorių bei plačiausiai iš visų visuomenės grupių naudojasi šios srities paslaugomis. Natūralu, jog per kelis ateinančius dešimtmečius, Europos šalių sveikatos apsaugos sistemos patirs smarkiai didėjantį spaudimą. Todėl tokie kasdieniai žmonių įpročiai, kaip subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, savalaikis medikamentų naudojimas bei įtraukus socialinis ir bendruomeninis būvis, leidžiantys kaip įmanoma ilgiau palaikyti kokybišką brandžios visuomenės dalies gyvenimą, taps itin svarbūs.
Antra stambiausia sidabrinio ekonominio vartojimo kryptis – maisto produktai ir gėrimai. Maisto ir gėrimų industrija – vienas svariausių ES ekonomikos variklių: čia persipina maisto produktų vartojimo tradicijos, regionų ekonomika ir kuriamos darbo vietos, mažų verslų išsaugojimas. Augant sidabrinės ekonomikos perkamajai galiai bei žinių apie teisingą maistinių medžiagų vartojimą kiekiui, vyresnio amžiaus vartotojai natūraliai skirs didesnį dėmesį aukštesnės kokybės, labiau jų gyvensenai subalansuotiems maisto produktams. Tad versis galimybių langas didesnėms inovacijoms maisto irgėrimų rinkoje, tačiau tuo pasinaudoti nebus lengva dėl istoriškai mažo maisto ir gėrimų sektoriaus tyrimų bei inovacijų intensyvumo.
Skaitmeninės paslaugos ir infrastruktūra taip pat yra sritys, kuriose verslas nori užfiksuoti „sidabrinį dolerį“. Tarp jų – pagalbinio gyvenimo sprendimų, sveikatingumo ir fitneso technologijų, skirtų senjorams, kūrimas.
Daugelis rinkai pateiktų novatoriškų sprendimų dėl rinkos neapibrėžtumo, kainų nustatymo problemų ir nusistovėjusių verslo modelių neperauga į nuolat vartojamus, nors ir nišinius produktus. Visgi tikimasi, kad per ateinančius 10 metų Europos nacionalinės sveikatos priežiūros tarnybos investuos į susietąsias sveikatos priežiūros sistemas, pradedant pacientų įrašais ir baigiant internetiniais receptais. Viliamasi, kad šių visa apimančių skaitmeninių sistemų diegimas taip pat paskatins naujų su sveikata susijusių taikomųjų programų kūrimą ir e-sveikatos paslaugų rinkos plėtrą. Ši plėtra turėtų būti naudinga tiek Europos programinės įrangos ir technologijų įmonėms, tiek „sidabriniams vartotojams“.
Sidabrinės technologijų perspektyvos
Naujovių sujungimas gali tiek palengvinti, tiek ir apsunkinti vyresnio amžiaus žmonių, o tarp jų – ir darbuotojų, sėkmę. Akivaizdu, kad jau sukurtos priemonės ir technologijos, padedančios vyresnio amžiaus žmonėms išnaudoti savo stipriąsias puses ir įveikti su amžiumi susijusius darbinės atminties, fizinės jėgos, regėjimo aštrumo ir judėjimo apribojimus. Be to, technologijos gali padėti mažinti diskriminaciją dėl amžiaus ir didinti mokymosi, socialinės paramos ir bendravimo galimybes. Bet turime pripažinti, kad nepaisant technologijų potencialo, jos taip pat gali sukelti naujų problemų ir taip sukurti dar daugiau iššūkių vyresnio amžiaus žmonėms. Tokios problemos gali kilti dėl nusiteikimo ir požiūrio, trukdančių šias naujas technologijas prisijaukinti.
Technologijų kūrimas ir jų adaptavimas tam tikroms amžiaus grupėms yra labai svarbios sritys, į kurias reikia atsižvelgti siekiant spręsti sidabrinės ekonomikos iššūkius. Dėmesys šiems klausimams padės užtikrinti sėkmingą vyresnio amžiaus suaugusiųjų, kurie lieka darbo rinkoje, veiklą ir palengvins reintegraciją tų, kurie siekia grįžti į darbą išėję į pensiją.
– Giedrė Ramanauskienė, Lietuvos inovacijų centro Inovacijų analizės ir politikos departamento vadovė
Paskutinį kartą redaguota 5 kovo 2024