Technologinių inovacijų kraštovaizdis sparčiai keičiasi, o giliosios technologijos, kurios paprastai vadinamos anglišku terminu deep tech, yra jų priešakyje. Technologijos įsiveržė į visas žmogaus veiklos sritis ir beveik kiekvienas startuolis įvardijamas kaip šios srities inovatorius. Tačiau svarbu atskirti įmones, kurios veikia taikydamos jau egzistuojančias technologijas, nuo tų, kurios sugriauna nusistovėjusį balansą bei sukuria proveržį, turintį poveikį verslui, šiandien ir vadinamą „giliosiomis technologijomis“.
Pasak terminą deep tech sukūrusios Swati Chaturvedi, tai „įmonės, kurios yra įkurtos remiantis moksliniu atradimu arba tikra technologine inovacija“. Kaip pajuokaudamas yra sakęs Michielis Schefferis, Europos inovacijų tarybos (EIC) valdybos prezidentas: “jeigu nuo idėjos iki prototipo praeina metai, tai tada tai nėra deeptech produktas. Deeptech iš universitetų iki verslo eina ilgai ir su kančiom. Deeptech produktus kuriame kančiose”.
Šis terminas, kurį dažnai gaubia dviprasmybės ir skepticizmas, iš esmės reiškia pažangiausias technologijas, žadančias transformuojantį poveikį įvairiuose sektoriuose. Giliosios technologijos – tai ne tik pažangiųjų technologijų žavesys, bet ir šių inovacijų panaudojimas jas komercializuojant ir sprendžiant svarbiausias pasaulines problemas. Šios technologijos yra ne tik įdomūs moksliniai pasiekimai, bet ir milžiniško ekonomikos augimo ir visuomenės pažangos katalizatoriai.
Didžiausios istorinės pažangos bangos kilo dėl visiškai naujų technologinių sprendimų. Beveik visko, kas pažangaus naudojama šiuolaikiniame pasaulyje, šaknys glūdi giliosiose technologijose, kurios praėjus laikui virsta „tradicinėmis“technologijomis. Istoriškai technologiniai laimėjimai, kurių tada dar neįvardindavome kaip giliųjų technologijų, išlaisvino milžiniškas pažangos bangas atskiruose sektoriuose, tarp jų ir vidaus degimo variklis bei elektra, kiek vėliau – naftos chemijos produktai, elektronika, aviacija, pastaraisiais dešimtmečiais – skaitmeniniai tinklai, programinė įranga, biotechnologijos, na ir galiausiai – dirbtinis intelektas, ateities kompiuterija, kosminės technologijos, modernioji energetika.
Dabar daugiausia dėmesio skiriama tokioms sritims kaip pažangiosios medžiagos, biotechnologijos ir atsinaujinančioji energija, todėl deeptech vaidina svarbų vaidmenį keičiant pagrindinius sektorius ir kuriant naujas galimybes pradedančiosioms įmonėms ir verslininkams.
Giliųjų technologijų perspektyvos yra stulbinančios. Pavyzdžiui, dirbtinis intelektas (DI), kuris, kaip prognozuoja „McKinsey&Company“, per ateinantį dešimtmetį pasaulio ekonomiką papildys 13 trilijonų JAV dolerių suma. O tokių krypčių kaip branduolinės sintezės ar vėžio gydymo proveržio potenciali vertė yra neišmatuojama.
Pripažindama didžiulį potencialą, Europos Sąjunga daug investuoja į savo giliųjų technologijų ekosistemos stiprinimą. Tačiau vis dar nerimaujama, ar šios pastangos pakankamai sustiprins Europos konkurencingumą ir verslumo dvasią.
Giliųjų technologijų startuoliai išsiskiria unikaliu rizikos profiliu. Jie dažnai susiduria su gerokai didesne rizika ir, palyginti su tradiciniais startuoliais, jiems reikia daugiau kapitalo ir laiko, kad pasiektų rinkos gyvybingumą. Tačiau šios įmonės taip pat turi didesnį atsparumą konkurencijai dėl savo inovatyvių technologijų, intelektinės nuosavybės ir specializuotų žinių.
ES, kurioje gyvena mažiau nei 6 proc. viso pasaulio populiacijos, geba sugeneruoti 20 proc. Pasaulio ekonominės produkcijos. Tad nieko nuostabaus, kad Europa gali pasigirti daugybe sėkmingų deeptech įmonių ir daugelis jų yra kilusios iš akademinių institucijų. Nepaisant to, nemažai Europos patentų lieka neaktyvūs, o tai rodo atotrūkį tarp akademinių inovacijų ir rinkoje parduodamų produktų.
Europos pažangiosios technologijos ir toliau pritraukia dideles investicijas, net ir ekonominiu sunkmečiu. Vis dėlto stebimas finansavimo šaltinių pasikeitimas, nes startuoliams bręstant vis daugiau lėšų ateina ne iš Europos šalių. Tai yra labai aiškus ženklas, kad Europa turi užtikrinti patikimus vidaus finansavimo mechanizmus, kad būtų išsaugota Europos technologinė nepriklausomybė ir konkurencinis pranašumas.
Europa supranta, jog neįveikliname viso savo inovacijų potencialo. Turime stiprius mokslo centrus, tačiau juose kuriamos žinios nėra konvertuojamos į inovacijas, stinga proveržio idėjų, suardančių nusistovėjusias ir kuriančių naujas rinkas. Būtent šių problemų sprendimas yra vienas kertinių Europos inovacijų tarybos (EIC) tikslų. EIC unikalumas yra ne tik valdomas 10 milijardų eurų biudžetas, bet ir vieno langelio principu veikianti struktūra, apimanti visus technologijų parengties etapus. Tai puiki programa įmonėms, kuriančioms radikalias inovacijas ir turinčioms aiškią ambiciją tapti deeptech vienaragiais.
EIC tikslas yra padidinti mokslu paremtų bendrovių skaičių, nes kol kas ES labai ženkliai atsilieka nuo JAV. Nuo 2021 m. EIC fondas skyrė 391,6 mln. Eur giliųjų technologijų startuoliams, jau patvirtinta dar apie 1 mlrd. Eur investicijų, kuriomis gali pasinaudoti ir Lietuva. Svarstant finansavmą, pagrindinis programos dėmesys skiriamas tokioms technologijoms kaip alternatyvi energija ir alternatyvios medžiagos, energijos naudojimo sumažinimas kompiuteriuose, ryšių technologijose ir gamybos procesuose. Išskirtinis dėmesys taip pat teikiamas sveikatos apsaugai. Gautos dotacijos suteikia galimybę vystyti produktus ir pristatyti juos rinkai, įdarbinti talentus, atlikti eksperimentus, spręsti sudėtingas mokslines problemas, dirbti tarptautiniuose tarpdisciplininiuose konsorciumuose su elitiniais mokslininkais bei suburti didelį tinklą investuotojų, norinčių gauti prieigą prie didžiausio Europos inovacijų potencialo.
Didžiausia problema, su kuria susiduria visi potencialūs ES deep tech startuoliai, yra sektorinė fragmentacija. Europa stokoja didelių žaidėjų. Fragmentacija labai akivaizdžiai matoma sveikatos sektoriuje, kur mažos įmonės veikia atskirai, nesijungia ir netelkia pajėgų kovoje dėl rinkų. Paradoksalu, bet ES iki šiol matome valstybių narių uždarumą, kuris yra susietas su skirtingu teisiniu reglamentavimu ir valstybių nustatytomis procedūromis.
ES šalių mokslo institucijos gali pasiūlyti konkurencingas žinias kuriant giliųjų technologijų sprendimus. Tačiau mokslo centrai labiau orientuojasi į teorinę giliųjų technologijų kūrimo proceso pusę ir daug mažiau – į verslumą. Akivaizdžiai matoma ir universitetų įtaka deep tech startuolių skaičiaus augimui. Jeigu universitetas nepatenka tarp 500 geriausių universitetų, tai protų nutekėjimas į aukštesnio lygio universitetus yra akivaizdus. Protų emigracija mažina valstybių galimybes kurti giliosiomis technologijomis paremtus produktus ir procesus.
2023 m. rudenį Vilniuje pristatyta pirmoji „Baltic Deep Tech Report 2023“, kurioje analizuojamos ir pristatomos naujausios Baltijos šalių startuolių finansavimo tendencijos ir auganti deep tech svarba. Pasak ataskaitos, pirmąjį 2023 m. pusmetį rizikos kapitalo investicijos į giliųjų technologijų startuolius išaugo iki 177 mln. eurų ir sudarė trečdalį visų investicijų, o tai yra nepaprastai daug, palyginti su vos 8 proc. prieš penkerius metus. Be to, dirbtiniu intelektu paremti startuoliai pritraukė įspūdingą 187 mln. eurų sumą, dar labiau sustiprindami regiono svarbą. Nuo 2018 m. Baltijos šalių deep tech startuolių bendra įmonių vertė išaugo daugiau nei tris kartus, todėl ji lenkia daugelį pasaulyje pirmaujančių startuolių regionų.
Kaip pažymima ataskaitoje, pastarasis dešimtmetis įrodė, kad puikios technologijų įmonės gali atsirasti iš bet kur, o Baltijos šalių startuolių ekosistema dabar vis labiau pasiskirsčiusi. Lietuva demonstruoja ypač sparčią pažangą, Estija ir toliau pirmauja pritraukiant 100 iki 250 mln. eurų vertės investicijas, , o Latvijoje auga investicijos į proveržio etapą.
Nors giliųjų technologijų sprendimais pagrįsti startuoliai sėkmingai veikia ir mūsų regione, čia dar slypi didelis neišnaudotas potencialas.Viena iš Lietuvos sėkmės istorijų vadinama giliųjų biotechnologijų bendrovė „Genomika“, kuri sulaukė Europos Sąjungos, Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės investicijų – daugiau nei 5 mln. eurų. Šis finansavimas padės plėtoti prioritetinę mokslo kryptį– duomenų saugojimą DNR molekulėse.
Viena iš Lietuvos sėkmės istorijų EIC Akseleratoriuje yra UAB Inovatyvi Medicina įmonėje sukurta inovatyvi nuotolinio valdymo robotinė sistema „Sentante“, kuri leidžia atlikti visą endovaskulinę intervenciją nuotoliniu būdu, iš skirtingų patalpų, tokiu būdu apsaugant gydytojus ir visą komandą nuo kenksmingos rentgeno spinduliuotės. Ateityje „Sentante“ sukurs gydytojams galimybes atlikti endovaskulinį gydymą iš atokios ligoninės.
Dar viena lietuvių sėkmės istorija – UAB „Ligence“, siekianti itin ambicingo tikslo – naudojant dirbtinį intelektą tikslesnei širdies ultragarso vaizdų analizei. Įmonė kuria „Ligence Heart“ programinės įrangos sprendimą, skirtą automatinei širdies echoskopijos vaizdų analizei ir automatiniam tyrimo ataskaitos parengimui. Šios inovacijos dėka tyrimas yra atliekamas sparčiau bei yra mažiau priklausomas nuo tyrimą atliekančio žmogaus kompetencijų ir įgūdžių.
Proveržį sukeliančios inovacijos dažnai atrodo kaip svajonė ankstyvuoju jų diegimo laikotarpiu, o jas įgyvendinus realiame pasaulyje susiduriama su didžiausiu pasipriešinimu. Griaunamųjų giliųjų technologijų galia slypi jų gebėjime sukurti naujas rinkas ir galimybes, kurių anksčiau nebuvo. Nors giliosios technologijos tampa vis labiau pastebimos, dar daug reikia padirbėti, kad investuotojai ir rizikos kapitalo investuotojai suprastų tikrąjį transformuojančių technologijų potencialą.
Vytautas Kalinauskas, Lietuvos inovcijų centro projektų vadovas
Paskutinį kartą redaguota 4 spalio 2024