Nors lietuvių kalboje terminas gleaning dar nėra plačiai paplitęs, pats reiškinys turi gilias istorines šaknis – jau nuo senų laikų tai reiškė žemės ūkio produkcijos likučių rinkimą ūkiuose. Tačiau moderniuoju laikotarpiu gleaning įgijo naują, socialiai orientuotą prasmę.
Šiandien šią praktiką dažniausiai taiko humanitarinės ir socialinės iniciatyvos – jos surenka dar tinkamus vartoti žemės ūkio produktus, bet likusius laukuose ar šiltnamiuose po pagrindinio derliaus nuėmimo. Kitu atveju tokie žemės ūkio produktai būtų tiesiog išmesti arba supūtų laukuose. Visa tai gali būti paaukota labdaros ir paramos organizacijoms ar perskirstyta tiems, kam to labiausiai reikia – būtent šį eksperimentą ir ėmėsi taikyti tarptautinės iniciatyvos SOULFOOD partneriai.
SOULFOOD: kelias į tvaresnį žemės ūkį
Liepos 17–18 dienomis Reus mieste Ispanijoje suorganizuotas baigiamasis SOULFOOD iniciatyvos renginys. Neatsitiktinai jis vyko ten, kur prieš daugiau nei dešimtmetį gimė pirminė projekto idėja. Renginyje kartu su LIC dalyvavo ir kiti partneriai iš Lietuvos, taip pat Ispanijos, Graikijos ir Rumunijos – tarp jų ūkininkai, regioninės savivaldos atstovai, paramos ir labdaros organizacijų vadovai.
Pagrindinė problema, kurią ėmėsi spręsti SOULFOOD – nesuvartotų maisto žaliavų švaistymas. Iniciatyvos įgyvendinimo metu paaiškėjo, kad ši problema liečia ne tik gamintojus: ją lemia veiksmingo bendradarbiavimo ir komunikacijos trūkumas tarp ūkininkų ir paramos organizacijų, logistinės spragos, socialinių iniciatyvų atskirtis ir bendras informacijos stygius bei sąmoningumo trūkumas.
Todėl vienas kertinių projekto tikslų tapo gleaning praktikos įgyvendinimas ir jos perkėlimas į šiuolaikines maisto sistemas. Iniciatyvos partneriai organizavo žemės ūkio produktų likučių surinkimą ūkiuose bendradarbiaudami su labdaros organizacijomis, analizavo ūkininkų patirtis ir kartu kūrė praktinius sprendimus, kaip išsaugoti kuo didesnį kiekį maistui tinkamos produkcijos.
Skaitmeninis sprendimas nepanaudotų likučių valdymui
Vienas jų – skaitmeninė platforma, leidžiantis ūkininkams greitai ir aiškiai deklaruoti turimus perteklinius produktus, o socialinėms organizacijoms – reaguoti realiu laiku ir juos surinkti dar prieš jiems prarandant maistinę vertę. Ši platforma ne tik supaprastina procesus, bet ir veikia kaip tarpininkas tarp gamintojų ir socialinių iniciatyvų, užtikrindama savalaikę komunikaciją bei sumažindama informacijos atotrūkį tarp žemės ūkio sektoriaus ir paramos organizacijų. Toks sprendimas galiausiai prisideda prie bendruomenės kūrimo, kurioje maisto perteklius tampa ne problema, o galimybe padėti.
Iniciatyvos koordinatoriai iš Taragonos regiono pabrėžia, kad SOULFOOD – tai ne vienkartinė iniciatyva, o strateginė veikla, turinti potencialo tęstinumui. Jau dabar svarstoma, kaip užtikrinti tolesnį skaitmeninės platformos vystymą ir palaikymą. Tikimasi, kad šis įrankis taps plačiai prieinamas ir kitose Europos šalyse, o gleaning praktika – ne išimtimi, o norma siekiant tvaresnės, sąmoningesnės žemės ūkio sektoriaus ateities.
SOULFOOD įgyvendiname Europos socialinio fondo programos pagrindu.
Paskutinį kartą redaguota 29 liepos 2025