Inovacijos skatina ekonomikos augimą – vargu, ar rasime žmogų, kuris nėra girdėjęs šio teiginio. Tiesa, kuri metai iš metų nuosekliai atsikartoja makroekonomikoje ir prieš gerą šimtmetį įrodyta praktikoje. Atvirumas ir entuziazmas diegti praktines naujoves: nuo garo mašinos iki paieškos sistemos – tapo daugelio valstybių ekonomikos augimo pagrindu. Pavyzdžiui, JAV maždaug 50 % metinio BVP augimo dabar galima priskirti inovacijų plėtrai.
Pastaraisiais metais ir Europoje didžiąją dalį ekonomikos augimo lėmė ne tik tai, ką tradiciškai laikome aukštosiomis technologijomis, bet ir pramonės šakos, apimančios medicinos, gamybos ir energetikos sritis, nes čia buvo sparčiai diegiamos inovacijos ir jos tapo konkurencingumo varikliais XXI a. ekonomikoje. Jau kelis dešimtmečius valstybės skiria išskirtinį dėmesį inovacijų skatinimui bei jų diegimui pramonėje ir versle.
Kodėl orientuojamasi į aukštųjų technologijų ir inovacijas diegiančias įmones? Inovatyvios ir technologiškai intensyvios įmonės palankiai vertinamos dėl jų potencialo ir didelio teigiamo poveikio konkurencingumui ir būsimam ekonomikos augimui. Tokios įmonės aktyviau kuria darbo vietas, kurių vertė viršija atlyginimų vidurkį, investuoja į darbuotojų kompetencijas ir pažangiausią įrangą, gali būti įsikūrusios beveik bet kur, nes tai leidžia šiandieninė interneto ryšio galia ir ištobulintos transporto sistemos. Taigi platesnis inovatyvių įmonių tinklas visapusiškai naudingas valstybei.
Dėmesys pasaulio inovacijų indekso vertinimui
Norint akyliau stebėti, kaip vystosi inovatyvių įmonių ekosistema – ypatingas dėmesys valstybės lygiu skiriamas pasaulio inovacijų indekso vertinimams. Lietuvos vyriausybė net savo programoje yra deklaravusi tikslą iki 2030 m. patekti į pažangiausių valstybių dvidešimtuką. Ar yra vilties per ateinančius 7 metus pasiekti norimą rezultatą?
Jeigu siekiame tik deklaratyvaus aukšto rodiklio reitingų lentelėje, tai belieka perprasti reitingų sudarymo sistemą ir, kaip pasaulio krepšinio čempionate, nebijoti mesti tritaškių. Bet jeigu norime realaus proveržio, tai turime atvirai įsivardinti realias buvusios stagnacijos priežastis ir priimti sprendimus, suvokiant, jog greito šių sprendimų vaisių nebus. Šiandien suformuotos ir įgyvendintos inovacijų politikos priemonės realų poveikį turės tik tolimoje ateityje, drauge pavėluotai bus atspindėtos ir įvairiose statistikos eilutėse.
Kodėl tokį dėmesį skiriame šiam indeksui? Jis padeda valstybei realiai įsivertinti esamą situaciją ir parodo realų valstybės ekonomikos inovatyvumo paveikslą. Pasaulinis inovacijų indeksas (PII) yra vienas reikšmingiausių ir geriausiai vertinamų rodiklių, skirtų matuoti nacionalinių inovacijų ekosistemų efektyvumą. Jį jau penkiolika metų leidžia Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacija. Indeksas kiekvienais metais analizuoja daugiau nei 130 valstybių pagal 80 rodiklių. Šis indeksas praplečia tradicinį inovacijų matavimą, įtraukdamas rodiklius, susijusius su inovacijų sklaida, nematerialinėmis investicijomis ar investicijomis į inovacijas, kurios nėra susijusios su MTEP. Jis apima ir retai inovacijų kontekste analizuojamus rodiklius, pavyzdžiui, metinįWikipedia redagavimų kiekį šalyje, sukurtus nacionalinius vaidybinius filmus, spausdinimą, leidinius ir kitą žiniasklaidos produkciją.
Lietuvos šuolis
Vertinant 2023 m. inovacijų aplinką, indekso sudarytojai pažymi, kad ji yra nevienareikšmė, nes veikiame ne tik didelių galimybių, bet ir didelių iššūkių aplinkoje. Pasaulio ekonomikos stiprėja dėka augančios skaitmeninės inovacijų bangos, pagrįstos dirbtiniu intelektu (DI), superkompiuteriais ir skaitmeninėmis technologijomis.Auga ir giliųjų mokslų inovacijų banga, pagrįsta biotechnologijomisir nanotechnologijomis. Matome, kad superkompiuteriai tampa vis efektyvesni, atsinaujinančioji energijavis prieinamesnė, o genomo sekoskaitos kaina ir toliau mažėja. Išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai praėjusiais metais pirmą kartą viršijo 1 trilijoną JAV dolerių.
Inovatyviausių 2023 m. šalių penketukas beveik nekinta ir šiais metais – pirmauja lyderės pozicijų neužleidžianti Šveicarija, iš trečios į antrą vietą pakilo Švedija, trečioje vietoje yra JAV, ketvirtą vietą stabiliai išlaiko Jungtinė Karalystė, o į penktą vietą pakilo Singapūras.
O kaip atrodo Lietuva? Šiemet Lietuva parodė neįtikėtiną spurtą ir per metus pakilo net per penkias vietas, šiemet užimdama 34-tą vietą. Iš 80 rodiklių daugiau kaip pusės rezultatai per metus pagerėjo. Palyginti su praėjusiais metais, didžiausią progresą pasiekėir 28 vietomis į viršų šoktelėjo vidaus pramonės diversifikavimas, 22 vietomis pakilo verslo aplinkos vykdymo politika. Bendrojo kapitalo formavimas pakilo 18 vietų, klasterių plėtros ir išsivystymo būklė –16 vietų į viršų. Taip pat per metus pakilo tokie rodikliai kaip prekyba, diversifikacija ir rinkos dydis, verslo finansuojami MTEP projektai bendroje išlaidų struktūroje, logistikos našumas, verslumo skatinimo politika ir verslumo kultūra bei teisėkūros aplinka.
2022–ųjų metų Pasaulio inovacijų indekse Lietuva, pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių moterų užimtumo lygį, pasaulyje užėmė trečią vietą. Nors atrodo sunku pagerinti tokį aukštą rezultatą, šiemet galime didžiuotis būdami pirmais pasaulyje!
Teigiama, kad didžiausią įtaką Lietuvos pozicijos pagerėjimui turėjo metodologinis pokytis. Į 2023 m. indekso skaičiavimą buvo įtrauktas naujas rodiklis „Vienaragių vertinimas santykyje su BVP“(Unicorn valuation, % GDP), kuris matuoja bendrą visų šalies vienaragių vertę santykyje su šalies BVP. Pagal prieš tai naudotą rodiklį, kuris matavo kiek šalyje yra įkuriama naujų verslų, tenkančių 1,000 gyventojų (šis rodiklis buvo pakeistas), Lietuva užėmė 45 pozicija, kuomet pagal naujai atsiradusį rodiklį, Lietuva užima 1 vietą visame pasaulyje.
Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatai nedžiugina
Pasaulinis inovacijų indeksas iš kitų tarptautinių vertinimo standartų išsiskiria stipriu holistiniu požiūriu į inovacijas ir jų matavimą. Inovacijų ekspertai tradiciškai daugiausiai dėmesio skiria mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklomis grįstų technologinių produktų inovacijoms, kurios dažniausiai yra kuriamos pramonės įmonėse. Siekiant tai išmatuoti, analitikai įprastai stebi ir vertina tokius duomenis kaip verslo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros išlaidos, intelektinės nuosavybės mokėjimai, aukštųjų technologijų eksportas, gamtos mokslų ir inžinerijos absolventai.
Lietuvoje 2022 metais išlaidos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklai padidėjo dešimtadaliu. Išlaidos MTEP, palyginti su 2021 m., padidėjo 67 mln. eurų, arba 10,7 proc. 2022 m. išlaidų MTEP santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP) sudarė 1,03 proc. (2021 m. – 1,11 proc.). Aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuose šis santykis buvo 0,54 proc. (2021 m. – 0,56 proc.), verslo sektoriuje – 0,5 proc. (2021 m. – 0,55 proc.). Didelio proveržio nematyti ir prasideda net lėtas kritimas. Akivaizdu, kad savo neigiamą įtaką padarė pastaruoju metu didėjantis ekonominis neapibrėžtumas, krentantys daugumos verslo sektorių lūkesčiai, o dalis įmonių lėtina savo veiklos apimtis ar stabdo investicinius projektus. Žvelgiant į netolimą ateitį, visa tai gali turėti neigiamą įtaką įmonių MTEP investicijoms.MTEP projektai dažniausiai yra labai rizikingi, ilgai užtrunkantys, reikalaujantys brangaus žmogiškojo kapitalo ir infrastruktūros. Be to, siekiant kurti inovatyvius produktus, reikia diversifikuoti ir perskirstyti įmonių resursus.
Tam, kad Lietuva ateityje pagerintų situaciją, būtinas nuoseklus ir ilgas darbas. Inovacijų plėtra šalyje turi būti kuo horizontalesnė, į ją įtraukiant kuo įvairesnes veiklos sritis, pavyzdžiui, gerinant viešąsias paslaugas ar siekiant tvarumo. Iš kitos pusės, inovacijų skatinimas taip pat turi būti ir kaip įmanoma labiau holistinis. Šalyje toliau privaloma skatinti verslo MTEP investicijas, aukštųjų technologijų bei žiniomis grįstų paslaugų eksportą, išlaidas programinei įrangai. Tačiau drauge reikia nepamiršti ir pokyčių švietimo sistemoje (stiprinti mūsų universitetų pozicijas globaliuose universitetų reitinguose, skatinti darbuotojų kompetencijų kėlimą), būtina plėsti nematerialaus turto (pvz. prekinių ženklų, industrinių dizainų) kūrimą, žinių bei technologijų įsigijimą bei importą, klasterizacijos procesus.
Inovacijų diegimo iššūkiai
Lietuva susiduria su problema, kai šalyje yra sukuriama mažiau žinių, technologijų ir kūrybinių inovacijų lyginant su tuo, kiek šiam procesui yra skiriama resursų (pvz. žmogiškojo kapitalo, infrastruktūros) bei procesui reikalingos palankios aplinkos (pvz. institucinė aplinka, finansavimo galimybės, bendradarbiavimas ir tinklaveika). Nepakankamą šalies inovacijų rezultatyvumą parodo dar vienas faktas: lyginant su Lietuvos BVP, šalies veiklos rezultatai yra žemesni nei būtų galima tikėtis pagal šalies išsivystymo lygį. Tai reiškia, kad Lietuva nesugeba brangių investicijų konvertuoti į pakankamą lygį įvairių tipų inovacijų tiek kiekybės, tiek ir kokybės atžvilgiu.
Pastarieji pasižymėjo didele įtampa, kilusia visame pasaulyje. Nors daugelis iš mūsų tikėjosi spartaus ekonomikos augimo post-covidinėje aplinkoje, bet geopolitinė įtampa padarė savo, o situaciją dar labiau apsunkino į pasaulinę areną sugrįžęs infliacinis spaudimas. Pasaulio ekonomikoje taip pat didėja susiskaldymo rizika. Tokiomis neapibrėžtomis aplinkybėmis inovacijoms tenka lemiamas vaidmuo. Dabar labiau nei iki šiol inovacijos turi būti stiprios ir anticiklinės politikos tikslas. Didėjantis našumas ir toliau pateisinaišlaidas inovacijoms. Tačiau įmonės susiduria su vis didesne problema – ribotais finansiniais ištekliais ir sudėtinga prieiga prie kapitalo.
Nuolat sau kartojame – norėdami klestėti, turime diegti naujoves. Tačiau tai lengviau pasakyti nei padaryti. Daugelis įmonių šiandien vis dar bando prisijaukinti naujovių sąvoką: ką jos jiems reiškia, kaip jų pasiekti ir kaip būtent naujovės prisidės prie jų augimo? Atrodo, kad augimas pasitelkiant inovacijas taip pat sukelia rizikos ir netikrumo jausmą. Pagrindinė to priežastis ta, kad inovacijos reikalauja pokyčių, kurie verčia mus išeiti iš komforto zonos, kitaip mąstyti ir žengti nepramintais keliais. Laimei, dabar yra mokslinių tyrimų ir metodinių duomenų, leidžiančių daryti išvadas, kaip paspartinti augimą pasitelkiant inovacijas, ir kaip sumažinti su tuo susijusias rizikas.
Dr. Mantas Vilys, Lietuvos inovacijų centro direktorius
Paskutinį kartą redaguota 2 liepos 2024