Rugpjūčio 25 d. KTU „Santakos“ slėnyje Kaune vyko Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos organizuota tradicinė nacionalinė švietimo konferencija „Pagarba mokytojui – pasitikėjimas mokykla“. Joje švietimo bendruomenės atstovai diskutavo apie mokytojų darbo aplinką, emocinę gerovę, švietimo sistemos pokyčius bei technologijų vaidmenį ugdymo procese.
Konferencijoje dalyvavo Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, KTU rektorius Eugenijus Valatka, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius, savivaldybių ir švietimo įstaigų vadovai, mokslininkai bei kiti švietimo bendruomenės nariai.
Pranešimą konferencijoje skaitė ir Lietuvos inovacijų centro projektų vadovas dr. Linas Eriksonas. Jis pristatė, kaip dirbtinis intelektas gali būti tikslingai pasitelkiamas bendrojo ugdymo kokybei gerinti ir mokytojų darbui palengvinti.
Dirbtinis Intelektas – ne namų darbų atlikėjas, o mokymosi proceso dalis
Konferencijoje pristatyti duomenys rodo, kad Lietuvos mokytojai dirbtinį intelektą ugdymo procese naudoja aktyviai – bent 39 proc. šalies mokytojų yra naudoję DI mokydami mokinius.
Tačiau, kaip savo pranešime akcentavo dr. L. Eriksonas, svarbus ne vien pats technologijos naudojimas, bet ir tai, kaip bei kokiu tikslu ji integruojama į ugdymo procesą.
Nesistemingas DI naudojimas, pavyzdžiui, tik namų darbams atlikti, savaime nepadeda gerinti mokymosi rezultatų. Didesnę vertę technologija gali kurti tuomet, kai ji sąmoningai ir kryptingai integruojama į mokymąsi klasėje, o mokytojas išlieka aktyvus šio proceso dalyvis.
Pavyzdžiui, vietoje užduoties namuose savarankiškai parašyti rašinį, jo struktūrą ar pirminius apmatus galima kurti klasėje, pasitelkiant DI ir mokytojo pagalbą. Vėliau mokinys darbą gali savarankiškai tobulinti ir užbaigti namuose. Tokiu būdu DI tampa priemone, padedančia mokytis, o ne pakeičiančia patį mokymosi procesą.
Svarbiausia – aiški kryptis ir tikslas
DI gali suteikti mokytojams daugiau galimybių individualizuoti ugdymą, efektyviau rengti mokymosi medžiagą ar pritaikyti užduotis skirtingų poreikių mokiniams. Pavyzdžiui, technologijos gali padėti rengti ir adaptuoti užduotis specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams.
Vis dėlto tam reikalingas ne atsitiktinis atskirų DI įrankių naudojimas, o aiški jų taikymo kryptis, strategija ir supratimas, kokią problemą technologija turi padėti spręsti.
Nacionalinėje konferencijoje taip pat daug dėmesio skirta mokytojų socialiniam ir emociniam saugumui, sveikos organizacijos kultūrai, profesiniam perdegimui, įtraukiajam ugdymui bei bendrai Lietuvos švietimo būklei.
Konferencija „Pagarba mokytojui – pasitikėjimas mokykla“ kasmet prieš naujų mokslo metų pradžią suburia šalies švietimo bendruomenę aptarti aktualiausių švietimo klausimų ir pasirengti artėjantiems mokslo metams.
Nuotr. T. Biliūnas / BNS
Paskutinį kartą redaguota 1 rugsėjo 2026