Maisto industrija yra vienas didžiausių ir svarbiausių sektorių, turinčių potencialo prisidėti ne tik prie ekonominių, bet taip pat ir socialinių bei aplinkosauginių procesų. Dėl savo masto ir įtakos ji gali tapti pokyčių varikliu, kai kalbame apie tvarią ateitį. Laimei, augantis visuomenės dėmesys tvarumui, sveikatai ir sąžiningam vartojimui skatina permąstyti, kaip auginame, perdirbame, paskirstome ir vartojame maisto produktus.
Pereiti prie tvarios sistemos – sudėtinga, bet būtina. Tam reikia bendro, koordinuoto įvairių interesų grupių veikimo: nuo ūkininkų iki vartotojų. Kiekvienas žingsnis svarbus, nes nuo to, ką dedame į lėkštę, priklauso ir tai, kokį pasaulį paliksime ateities kartoms.
Šios problemos aktualios ir Lietuvai – todėl gegužės 20–21 dienomis Vilniuje vykęs KISMET partnerių susitikimas tapo svarbiu žingsniu siekiant tvaresnės maisto sistemos čia, mūsų regione. Renginį organizavęs LIC subūrė partnerius iš viso Baltijos jūros regiono bendram tikslui – skatinti tvarias maisto sistemas ir trumpas, vietines tiekimo grandines, kurios ne tik mažina aplinkos poveikį, bet ir kuria sveikesnę, atsparesnę bendruomenę.
Lietuvos potencialas – tarp skaičių ir vizijos
Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus renginio metu priminė, kad Lietuva turi tvirtą pagrindą kurti tvarią maisto sistemą – šalyje veikia per 87 tūkstančius ūkių, didelė dalis jų mišrūs, o grūdų gamyba Lietuvoje viršija šešis milijonus tonų per metus.
Tačiau vien gamybos masto nepakanka – būtina matyti visos sistemos kompleksiškumą ir kurti pusiausvyrą tarp žinių, technologijų ir atsakingo išteklių naudojimo. LR žemės ūkio rūmų pirmininkas akcentavo, kad ekonomika turi tarnauti socialiniams ir aplinkosauginiams tikslams, o ne būti pagrindiniu prioritetu – tik tada galėsime kalbėti apie tikrai tvarią žemės ūkio ateitį.
Vilkaviškio pokytis: kai savivalda atsigręžia į ūkininkus
Vienas iš renginio akcentų – atviri, tiesioginiai pokalbiai tarp vietinių ūkininkų ir savivaldos atstovų. Būtent tokio dialogo svarbą puikiai iliustruoja Vilkaviškio rajono savivaldybės pavyzdys, kurį pristatė vicemeras Joris Juškauskas. Pokytis įvyko tik tada, kai vietos valdžia nusprendė atsisakyti tiekėjų iš kitų regionų ir atsigręžti į savo krašto ūkininkus.
Savivaldybė susitiko su ūkininkų sąjunga, išgirdo jų galimybes ir lūkesčius, o šie – parodė iniciatyvą. Užsimezgė atviras dialogas, gimė pasitikėjimas, o ūkininkai pamažu įsiliejo į regiono ekonomiką – tiekdami produktus darželiams, mokykloms ir net inicijuodami vietinius prekės ženklus, tarp jų ir „Pagaminta Vilkaviškyje“, tapusį kokybės ir vietos identiteto simboliu. Tai ne tik sustiprino vietos maisto grandinę, bet ir tapo investicija į bendruomenės sveikatą bei aplinkos gerovę.
Pirmasis „Cittaslow“ miestas Lietuvoje?
Kazlų Rūda – dar vienas įkvepiantis pavyzdys, kaip savivaldybės gali aktyviai prisidėti prie tvarios maisto sistemos kūrimo. Siekdama tapti pirmuoju „Cittaslow“ miestu Lietuvoje, Kazlų Rūda jau įgyvendina konkrečius veiksmus tvarios maisto sistemos link.
Kazlų Rūdos vicemerė Virginija Mitrikevičienė renginio metu pristatė, kaip savivaldybė investuoja į centralizuotas mokyklų virtuves, skatina vietos ūkių įtraukimą į viešuosius pirkimus, remia smulkų maisto verslą ir vykdo kitas ekonomines ir socialines iniciatyvas savivaldybėje, pvz. sodina vaismedžius prie mokyklų, kad vėliau vaikai galėtų ragauti vietoje užaugintų vaisių. Prie pokyčių aktyviai prisideda ir penkios vietinės šeimos, kurios organizuoja renginius ir puoselėja tvarią maisto kultūrą.
KISMET: regioniniai sprendimai tarptautiniame kontekste
Kaip renginio metu pabrėžė LIC projektų vadovė Jolanta Droždz, „Tokie pokyčiai įvyksta tik tada, kai bendradarbiauja visos suinteresuotos šalys – nuo bendruomenės ūkininko iki regioninės politikos formuotojo. KISMET iniciatyva mums suteikia platformą ir įrankius šiems dialogams vystyti, įtraukiant skirtingas šalis, sektorius ir žmones.”
Šis bendradarbiavimo principas – mąstyk globaliai, veik lokaliai – ir yra KISMET iniciatyvos esmė. Dvejus metus kartu su partneriais iš Baltijos jūros regiono testavome įvairius įrankius, kurie padeda kurti tvarią maisto aplinką. Jie dabar glūdi KISMET platformoje ir veikia kaip įkvėpimo šaltinis tiems, kurie siekia pokyčių.
Tarptautinę KISMET iniciatyvą įgyvendiname Interreg Baltic Sea Region programos pagrindu.
Paskutinį kartą redaguota 29 gegužės 2025