Europos kultūros paveldas – tai ne tik muziejų salėse saugomos relikvijos, tačiau ir gyvi prisiminimai: kalbos, tradicijos, bendruomenių istorijos. Tai sluoksniuotas pasakojimas, kuris jungia praeitį su dabartimi. Skaitmeninimas šiandien tampa būdu užtikrinti, kad šis pasakojimas nenutrūktų ir būtų prieinamas visiems, nepaisant geografinių ar laiko ribų.
Tačiau ši pažanga turi ir kitą pusę. Daug tautinių mažumų bendruomenių neretai lieka už šių procesų ribų. Jų paveldas dokumentuojamas fragmentiškai, kartais net iškreiptai, o retsykiais – išvis pamirštamas. Jei skaitmeninimas vyksta be jautrumo kultūrinei įvairovei, be bendruomenių balso ir be aiškių etinių gairių, jis tik gilina nusistovėjusius stereotipus.
Bendrakūros principu kuriami sprendimai
Būtent šią problemą sprendžia Lietuvos inovacijų centro (toliau – LIC) įgyvendinama tarptautinė iniciatyva DIGICHer. Jos tikslas – pakeisti, kaip Europa suvokia ir įgyvendina kultūros paveldo skaitmeninimą. Siekiant, kad šis būtų ne tik techniškai pažangus, bet ir socialiai teisingas bei įtraukus.
DIGICHer siekia sukurti naują kultūros paveldo skaitmeninimo modelį, pagrįstą kultūrinių duomenų teisingumo (cultural data justice) principais. Tai reiškia, kad paveldo duomenys turi būti renkami ir naudojami ne tik technologiškai tiksliai, bet ir etiškai – gerbiant tautinių mažumų bendruomenių teisę pačioms nuspręsti, kaip jų istorijos ir tradicijos turėtų būti pristatomos. Iniciatyvos rezultatai prisidės prie naujų Europos politikos gairių kūrimo, padėsiančių užtikrinti, kad skaitmeninimo procesai visoje Europoje taptų įtraukesni, daugiakalbiai ir paremti pagarba kultūrinei įvairovei.
DIGICHer jungia tyrėjus, kultūros institucijas, tautinių mažumų atstovus ir politikos formuotojus. Iniciatyvos partneriai iš Nyderlandų, Danijos, Suomijos ir Italijos atneša skirtingas patirtis – nuo muziejinių duomenų valdymo iki skaitmeninių archyvų etikos. Ši įvairovė padeda kurti universaliai pritaikomus, bet kultūriškai jautrius sprendimus.
Vietoj vienašališkų sprendimų čia taikomas bendrakūros principas – kuriama drauge su bendruomenėmis, atsižvelgiant į jų vertybes ir poreikius. Tarpdisciplininė komanda ne tik analizuoja teisinius, socioekonominius ir technologinius aspektus, bet ir kuria naujus įrankius – nuo duomenimis grįstos sprendimų priėmimo sistemos iki rekomendacijų, kaip skaitmeninti paveldą etiškai.
Dialogas su tautinių mažumų bendruomenėmis
Vienas svarbiausių žingsnių – dirbtuvės su samių, ladinų ir žydų bendruomenėmis. Jų metu atsiskleidė, kokia svarbi yra kultūrinė specifika: tai, kas vienai tautai atrodo tik paprastas kūrinys ar simbolis, kitai yra gyvybiškai svarbi tapatybės dalis. Tokios patirtys tiesiogiai formuoja DIGICHer metodikas ir politikos rekomendacijas.
Jau šiandien iniciatyvos pagrindu yra sukurtas prototipas, apimantis daugiau nei 250 tūkst. kultūros paveldo įrašų. Įrankis padeda identifikuoti spragas, matyti tendencijas ir planuoti skaitmeninimo strategijas. DIGICHer taip pat pristato naują požiūrį į autorines teises – siūlo stiprinti kolektyvinių bendruomenių teisių apsaugą, kad tradicinės žinios ir praktikos nebūtų pasisavinamos be sutikimo.
Nuo tyrimų prie realaus pokyčio
Ši iniciatyva neapsiriboja vien moksliniais tyrimais – jos tikslas kurti pokytį. DIGICHer Europos Komisijai siūlo į skaitmeninimo projektus įtraukti atitinkamas tautinių mažumų bendruomenes, reformuoti intelektinės nuosavybės sistemą, finansavimą sieti su ilgalaikio įtraukumo principais bei skatinti daugiakalbę sklaidą.
Kitaip tariant, DIGICHer siekia, kad Europos kultūros paveldas būtų ne tik išsaugotas, bet ir teisingai atspindėtas. Kad kiekviena bendruomenė, didelė ar maža, galėtų rasti savo istoriją bendrame Europos atminties žemėlapyje.
DIGICHer rezultatai bus naudojami formuojant naujas Europos politikos rekomendacijas dėl kultūros paveldo skaitmeninimo. Sukurtas vertinimo modelis leis institucijoms įsivertinti, kiek jų veikla yra įtrauki ir etiška tautinių mažumų atžvilgiu.
Ilgainiui DIGICHer siekia, kad kiekvienas žmogus galėtų ne tik atrasti savo kultūros pėdsakus skaitmeninėje erdvėje, bet ir juos papildyti – tampant aktyviu Europos kultūrinės atminties kūrėju.
LIC šią iniciatyvą Lietuvoje įgyvendina kartu su VILNIUS TECH universitetu, kuris yra viso konsorciumo koordinatorius. Kiti partneriai apima atstovus iš Nyderlandų, Danijos, Suomijos ir Italijos. DIGICHer finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.
Paskutinį kartą redaguota 23 spalio 2025